Mano dvasinė kelionė į Indiją

Indija tai - KOSMOSAS

Kokia ta Indija? Ji nepanaši į nei vieną šalį, kurioje teko pabuvoti. O pakeliauti teko nemažai. Skirtingos kultūros, žmonės, maistas... Bet Indijos šarmas visai kitoks... Ši kelionė prilygo kelionei į kosmosą :) Keliavau viena, be jokių išankstinių lūkesčių ir norų, ir ši šalis vistiek sugebėjo nustebinti.

Kelionė nebuvo labai lengva - teko į daugelį dalykų užsimerkti, nepastebėti, negirdėti ir neužuosti. Bet, kad Indija yra įdomi ir KITOKIA - 100%.

Keliauti vienai į Indiją man buvo tikras iššūkis. Jau pirmąją dieną patyriau išbandymą, kai vos tik nuvykus į šalį, užsiblokavo telefonas ir likau visiškai be ryšio, kontaktų ir interneto. Indijoje dėl interneto ryšio niekas nepergyvena - "tuoj atsiras"! Ir tas „tuoj“ gali trukti net iki kitos dienos ryto ir niekas dėl to nesuka sau galvos....

Indija gali būti "skani", bet bus ir rūgštu, ir kartu, ir saldu ar net aštru. Tam reikėtų nusiteikti. Visgi jų "tvarka" priverčia šiek tiek nustebti, o draugiškumas - net susigūžti.. Žmonės, draugiški, mieli, bet jie vis nori tave liesti ir fotografuoti. Ir, neduok Die, sutinki bendrai nuotraukai, tuomet kokias 10 min. negali jų atsiginti. Jausmas keistas ir nepasakyčiau, kad labai malonus.... Šioje šalyje gali atsitikti bet kas... Ačiū Dievui, man viskas susiklostė pakankamai paprastai ir lengvai :)

Nepaisant to, Indijoje yra tokių stebuklų, kad širdis džiaugiasi, akys atsiveria ir nesinori pajudėti iš tos vietos.

Šventyklos ir energija esanti tose vietose - tai STEBUKLAS.

Aplankytos šventyklos man paliko be galo didelį įspūdį. Ir labai džiugu, kad pajausti stebuklus, kurie vyksta širdyje - man užteko laiko. Tai buvo stebuklingas laikas. Sunku apsakyti žodžiais jausmą, kurį jauti šventyklose.

Kai pasitinki saulę 5 ryto kalnuotoje vietovėje, kai girdi iš šventyklos sklindančias mantras, giedamas vienuolių, jausmas yra galingas (ir šis žodis, dar menkai išreiškia tą jausmą). Momentas, kai ryto saulė nušviečia veidą, kai Tavo kūną sušildo mantrų vibracijos, tu tiesiog ištirpsti laike ir momente. Ir tai yra akimirka. Todėl tokios akimirkos tokios tikros, kad jų jokiais žodžiais negali aprašyti.... todėl čia ir sustosiu.....

Sakoma, jog palyginus su kitomis religijomis, Indija pagal Dievybes yra milijonierė. Ir todėl aplankyti visų šventyklų neužtektų viso gyvenimo :) Bet, aš tikrai sugrįšiu į Indiją. Ir dar ne kartą !

Mano palinkėjimas - priimti viską atvira širdim, pajusti pilnatvę, ramybę ir laimę. Bet kokioje akimirkoje. Kad ir gulint ant žolės,skaitant knygą ar besijuokiant draugų būryje.

Būkite laimingi!